Paieškos forma

Kontaktai Senas puslapis

Klaidingai susiformavusi nuomonė apie „skaitmeninę kartą“: kodėl jauni žmonės turi tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius?

Santrauka

Terminas „skaitmeninė karta“ (angl. digital native) naudojamas apibūdinant jaunąją kartą, kuri auga apsupta skaitmeninių technologijų. Manoma, kad skaitmeninė karta intuityviai žino kaip naudotis technologijomis, ir taip pat manoma, jog jiems nėra poreikio mokytis kaip naudotis IKT įrenginiais ar jų programomis. Šiame straipsnyje aprašoma kodėl yra klaidinga manyti, jog „skaitmeninei kartai“ nereikia IKT mokymų. Jaunimas iš prigimties neturi įgūdžių, kaip IKT priemones ir programas naudoti efektyviai ir saugiai, arba turimi įgūdžiai gali būti nepakankami. Taigi susidariusi situacija veda prie naujos skaitmeninės atskirties: kasdieniniai skaitmeniniai įgūdžiai (laisvalaikiui) ir skaitmeniniai įgūdžiai darbui.  Profesionalių įgūdžių trūkumas žmonėms trukdo jaustis pilnaverčiais darbuotojais, mokytojais, verslininkais ar e-piliečiais, kurie naudoja skaitmenines technologijas.

Terminas „skaitmeninė karta“

Terminą „skaitmeninė karta“ pirmą kartą panaudojo Marc Prensky. Savo straipsnyje „Digital Natives, Digital Immigrants“ autorius terminu „skaitmeninė karta“ apibūdino jaunus žmones, kurie užaugo apsupti kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų skaitmeninio amžiaus įrenginių.  Straipsnyje teigiama, kad skaitmeninė aplinka smarkiai pakeitė jaunų žmonių mąstymą ir informacijos apdorojimą. M.Prensky išskyrė žmones į dvi kategorijas: „skaitmeninė karta“ – tie, kurie gimė prieš išplintant skaitmeninėms technologijoms, ir „skaitmeninio pasaulio imigrantai“ (angl. digital imigrants), - tie, kurie pradėjo skaitmenines technologijas naudoti kiek vėliau. Pasak autoriaus, Amerikoje visi gimę vėliau 1980 metų, yra „skaitmeninės kartos“ žmonės. Vėliau M.Prensky apibrėžė dar vieną terminą „skaitmeninė išmintis“ (angl. digital wisdom). „Digital wise“ terminu jis apibūdino žmogų, kuris ne tik žino kaip naudoti skaitmenines technologijas, bet taip pat turi galimybę kritiškai jas vertinti, priimti pragmatinius sprendimus. M.Prensky pripažino faktą, kad norėdami efektyviai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, jauni žmonės turi įgyti skaitmeninių įgūdžių.

Literatūroje sutinkami ir kiti terminai, tokie kaip „Net karta“, „Y karta“, „Google karta“ ir pan., tačiau jie visi apibrėžia „skaitmeninės kartos“ terminą dviem pagrindiniais faktoriais: amžius ir naujų technologijų poveikis. Vėliau šis terminas plačiai paplito ir šiuo metu naudojamas tėvų, mokytojų ar politikų apibūdinant jaunus žmones, kuriems skaitmeninės technologijos turėjo įtakos nuo mažumės.

Jauni žmonės neturi skaitmeninių įgūdžių iš prigimties

Technologijų įtaka negali būti prilyginama gebėjimui jomis naudotis. Tyrimai rodo, kad ne visi jauni žmonės turi techninį supratimą arba interesą daugiau išmokti naudotis IKT. Pavyzdžiui, Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad 15% studentų yra pažengę IKT naudotojai, tuo tarpu 45% gali būti apibūdinami kaip pradinius skaitmeninius įgūdžius turintys naudotojai.  Panašiai Austrijoje atlikta apklausa parodė, kad tik 7 procentai 15-29 metų amžiaus žmonių turi labai gerus kompiuterinius įgūdžius. Europos Komisija pabrėžia, kad tai yra problema, kadangi kompiuterių ir IKT įgūdžiai tapo kaip niekad svarbūs darbo rinkoje.

Ataskaitoje „2014 Horizon Report Europe“ taip pat pabrėžiama, kad Europos vaikų ir paauglių skaitmeninių įgūdžių kompetencija yra nepakankama. Ši tendencija ypač svarbi bendram išsilavinimui, kadangi studentas turi ne tik sugebėti perskaityti turinį, tačiau jį suprasti ir mokėti kurti savo atsakymus. „EU Kids Online“ apklausa rodo, kad du iš trijų 9-10 metų amžiaus vaikų neigia žinantys daugiau apie internetą nei jų tėvai. Šiame tyrime darome išvada, jog vaikams reikalingas palaikymas tobulinant skaitmeninius įgūdžius.

Italijos studentų apklausa parodė, kad dauguma jų turi prastus e-saugumo įgūdžius. Pavyzdžiui, 42% studentų nepakankamai žino apie naudojimosi nemokamu bevieliu tinklu (Wi-Fi) rizikas. 40% jų neapsaugo prieigos prie savo išmaniųjų telefonų ir 50% studentų niekada arba retai tvarko įrenginio teises, reikalingas programinės įrangos diegimui. Kanadoje atlikti tyrimai taip pat atmetė hipotezę, jos egzistuoja didelis IKT kompetencijų skirtumas tarp „skaitmeninės kartos“ ir „skaitmeninio pasaulio imigrantų“. Google komandos tyrėjas Dr. Dan Russell mano, kad dauguma Amerikos aukštųjų mokyklų, remdamiesi „skaitmeninės kartos“ prielaidomis, daro didelę klaidą, ir nutraukia IKT dalyko kurso dėstymą studentams.

ICILS (The International Computer and Information Literacy Study) tyrime daroma išvada, kad IKT žinios ir įgūdžiai yra reikalingi ir šiuolaikinis jaunimas turi būti jų mokomas. Tyrimo metu buvo vertinami 8 klasės mokinių kompiuteriniai ir skaitmeniniai įgūdžiai 21 šalyje. Buvo nustatyta, kad 17% mokinių nepasiekia žemiausio lygio, ir tik 2% pasiekia aukščiausią lygį, pagal kurį reikalaujama kritinio mąstymo atliekant paiešką internete. Šio tyrimo išvadose nurodoma, kad naivu tikėtis, jog jaunimas įgys reikalingų skaitmeninių įgūdžių be formalaus mokymo. Taip pat šis tyrimas parodė, kad visų apklausoje dalyvavusių 9 ES šalių, išskyrus Daniją, 25% mokinių pademonstravo žemiausią kompiuterinio raštingumo lygį. Pasak EK, esant tokioms tendencijoms, iškyla rizika, kad Europa skaitmeniniame amžiuje susidurs su kvalifikuotų IKT srityje piliečių trūkumu ir tokiu būdu bus stabdomas ekonomikos augimas ir konkurencingumas.

Jaunimas nežino apie savo kompiuterinių įgūdžių spragas

Jaunimas dažniausiai yra linkęs pervertinti savo turimus IKT įgūdžius. 2014 metais atliktas tyrimas rodo didelį atotrūkį tarp savęs vertinimo ir realiai turimų IKT žinių. Pavyzdžiui, 84% respondentų teigė turintys labai gerus arba gerus interneto įgūdžius, tačiau atlikus praktinį testą 49% respondentų turimos žinios įvertintos blogai arba labai blogai. Didžiausias neatitikimas tarp realiai turimų žinių ir manomų, kad jų turi, yra jauniems žmonėms nuo 15 iki 29 m.

Skirtumas tarp kasdieninių skaitmeninių įgūdžių (laisvalaikiui) ir skaitmeninių įgūdžių darbui

Jaunų žmonių skaitmeninių žinių trūkumas gali būti įvertinamas palyginant kasdieninius ir darbui reikalingus skaitmeninius įgūdžius. JK atliktame tyrime nurodoma, kad paaugliai internete laiką leidžia susirašinėdami žinutėmis, žaisdami žaidimus, ieškodami informacijos, taip pat pasyviai leisdami laiką, pavyzdžiui, žiūrėdami vaizdo įrašus. Šie kasdieniniai skaitmeniniai įgūdžiai nėra tie įgūdžiai, kurie reikalingi darbui, bendravimui su valdžios institucijomis ir pan. Tolesni įgūdžiai turi būti suteikiami mokymo įstaigose.

Tyrimas Vokietijoje atskleidė, jog jauni žmonės yra labai kvalifikuoti atlikti kasdienines užduotis, tokias kaip tinklalapių įtraukimas į adresyną, tačiau mažiau nei 20% jų nemoka tekstų redagavimo programose pastraipoms pritaikyti stilių ar pakeisti skaičiuoklių dokumente diagramos tipą – o būtent tokių įgūdžių reikalauja darbdaviai. Šie įgūdžiai turi būti sustiprinami mokymais ir pagrindžiami sertifikavimu.

Išvados

  • Naudojant sąvoką „skaitmeninė karta“ klaidingai įsivaizduojama, jog jauni žmonės intuityviai žino kaip naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Skaitmeninės kartos apibrėžimas kai kuriems tėvams, mokytojams ar politikams daro įtaką, ir priveda prie siūlymų, kad IKT pagrindų dalykas yra nereikalingas mokyklų programose.
  • Atlikti tyrimai rodo, kad technologijų įtaka negali būti tapatinama su galimybe jomis naudotis. Iš tiesų Europos šalyse dideliam procentui jaunų žmonių trūksta pagrindinių IKT įgūdžių.
  • Jauni žmonės linkę pervertinti savo turimus skaitmeninius įgūdžius. Tyrimai rodo, kad jų pasitikėjimas yra per didelis, jų kompetencija naudotis kompiuteriu ir internetu yra nepakankama.
  • Naudodami skaitmenines technologijas jauni žmonės įgyja taip vadinamus „kasdieninius įgūdžius“ (tokius kaip socialinių tinklų, vaizdo įrašų peržiūra, žaidimai ir pan.), tačiau nesugeba įgyti skaitmeninių įgūdžių, reikalingų darbui.
  • Visi piliečiai turėtų turėti galimybę tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius ir jauni žmonės neturėtų būti pamirštami. Jeigu jaunimas neturės formalaus ir neformalaus IKT ugdymo, jis negalės pasinaudoti visomis IKT galimybėmis ir taps „prarastąja karta“.
  • Skaitmeninių įgūdžių programos turi tapti mokymo dalimi tiek formaliame , tiek neformaliame ugdyme. Tarptautiniu mastu pripažintas kompiuterinio raštingumo standartus atitinkantis sertifikavimas, toks kaip ECDL, yra būdas, leidžiantis įvertinti realiai turimus skaitmeninius įgūdžius.

Parengta pagal http://www.ecdl.org/media/TheFallacyofthe%27DigitalNative%27PositionPaper1.pdf

Šaltiniai:

  • Marc Prensky “Digital Natives, Digital Immigrants”, 2001.
  • International Telecommunications Union “Measuring the Information Society”, 2013.
  • Marc Prensky “H. Sapiens Digital: From Digital Immigrants and Digital Natives to Digital Wisdom”, 2009.
  • Don Tapscott “Growing up digital: The rise of the net generation”, New York, 1997.
  • Suzanne Perillo “Reaching Generation Y. To Be or Not to Be –Relevant”, http://www.anglicanschoolsaustralia.edu.au/files/dr_s_perillo_gen_y.pdf
  • Ellen Johanna Helsper and Rebecca Enyon, “Digital natives: where is the evidence?”, British Educational Research Journal, Vol. 36 no. 3, 2010
  • See , for example, quotes from government officials in Marty Walz and Will Brownsberger “ A (real) virtual education”, https://virtualschooling.wordpress.com/2010/09/08/a-real-virtual-education-more-politics-of-virtual-schooling/
  • G. Kennedy et al “Beyond natives and immigrants: exploring types of net generation students”, 2010, Journal of Computer Assisted Learning.
  • Ronald Bieber “Survey: computer skills in Austria (2014)”, https://www.youtube.com/watch?v=BtAFgBiTb5g
  • DG EMPL, “EU Employment and Social Situation. Quarterly Review”, September 2014.
  • NMC and the European Commission “Horizon Report Europe: 2014 Schools Edition”, 2014.
  • Sonia Livingstone et al “EU Kids Online Final Report”, 2011.
  • Tech and Law Center, “Security of the Digital Natives”, 2014, Italy.
  • Erika E. Smith, “The Digital Native Debate in Higher Education: A Comparative Analysis of Recent Literature”, Canadian Journal of Learning and Technology, 2012.
  • Andrew Denholm, “Great internet age divide is a myth”, 2014, http://www.heraldscotland.com/news/education/great-internet-age-divide-is-a-myth.25672713
  • International Computer and Information Literacy Study (ICILS) “Preparing for Life in a Digital Age. The IEA International Computer and Information Literacy Study. International report”. Springer Open, 2014
  • European Commission “The International Computer and Information Literacy Study. Main Findings and Implications for Education Policies in Europe”, November 2014.
  • “An online study makes it possible –new ECDL –reframing the climate of public opinion”, Austria, 2014.
  • Selwyn, Neil “The Digital Native –Myth and Reality”, 2009.
  • Hartmut Sommer, “Digital competence study. Intermediate results”, 2014, https://www.youtube.com/watch?v=BtAFgBiTb5g.  
  • Survey carried out by BCS in 2014 indicates that email, word processing and spreadsheet skills are considered necessary for the majority of roles in the workplace. http://www.bcs.org/content/conWebDoc/52627